Jėgos aitvarai
Gabby Pioraitė: visada būk šalia geresnių už save
Lietuvė Gabby Pioraitė tapo pirmąją prestižinių kaitų varžybų RED BULL KING OF THE AIR teisėja moterimi, tada ta proga pakalbinome ją apie pasiekimus, teisėjavimą ir moteris šiame sporte.
Pirmiausiai, sveikiname tapus pirmąja RED BULL KING OF THE AIR teisėja moterimi! Kaip jautiesi?
Ačiū už sveikinimus. Kaip jaučiuosi? Tai jei atvirai, gal dar nesuvirškinau. Dabar tas laukimas – ar čia šiandien, ar ne šiandien, rytoj ar poryt? Varžybos artėja, tad yra malonaus jauduliuko. Labai džiaugiuosi, bet dabar artėja juodasis darbas, nes teisėjauti nėra lengva.
Kadangi ne pirmas kartas, žinau, kad iš tikrųjų tai yra labai sudėtingas darbas. Na, įsivaizduokim, kad kokias 8 valandas ar daugiau turim sėdėti įtemptomis smegenimis, įtemptomis akimis, kiekvieną detalę sužiūrėti, apmąstyti. Kiek esu teisėjavus, tai kiekvieną kartą po dienos ir galvos skausmas pasireiškia, ir nuovargis didžiulis ateina.
Taigi, malonioji dalis baigėsi. Tas visas pasiruošimas, laukimas, fotosesijos ir panašiai. Dabar jau reikės įrodyti, kodėl atsisėdau į šitą kėdę. Tai va. Bet iš esmės labai džiaugiuosi ir manau, kad po renginio ateis palengvėjimas. Dabar negaliu iki galo priimti to viso džiugesio, nes, kaip sakau, esu susikaupusi. Gerai čia išsiplėčiau jau ties pirmuoju klausimu. Na, okei, čia bus dešimt valandų to kalbėjimo. Einam prie sekančio.
Ar esi dalyvavusi šiose varžybose? Ar jos turi tau kokią ypatingą asmeninę reikšmę, be to, kad tai vienas svarbiausių kaitų kultūros renginių?
Nesu dalyvavusi, nes niekada nebuvo moterų divizijos, Tačiau esu dalis tos istorijos, kodėl ir kaip atėjome iki moterų divizijos. Pradėjome apie tai kalbėti prieš 5 metus ir, kaip čia dabar įvardyti... Na, gerai, prieš penkis metus realiai pasaulyje nelabai buvo merginų, kurios darytų tokius triukus.
Angely buvo visos moterų disciplinos pradininkė. Mes tapome draugėmis ir aš prisijungiau prie viso šito progresavimo bei ėjimo link vyrų lygmens. Ir mes turbūt buvom pradininkės viso to big air‘o? Pasakyčiau, kad taip. Tada, prieš penkis metus, bandėme belstis į RED BULL, kad jie įsteigtų moterų diviziją, bet gavom neigiamą atsakymą.
Ir tada kas įvyko? Suorganizavome pirmąsias big air varžybas tik moterims, QUEEN IS BORN, kad parodytume pasauliui, jog ir merginos gali ne prasčiau negu vyrai plaukti. Tuo metu pasisekė, užėmiau trečią vietą. Taip viskas ir prasidėjo, visas tas pušinimas pritraukti moteris į RED BULL varžybas. Penki metai praėjo ir pavyko!
Iš tikrųjų turėjau didžiulę svajonę – mano tikslas nuo pat kaitavimo pradžios buvo sudalyvauti šiose varžybose kaip atletei. Tačiau prieš porą metų patyriau traumą ir mano karjera baigėsi. Bet šimtu procentų būčiau dabar tarp atlečių šiose varžybose, jeigu ne trauma, nes turėjau tikrai užsispyrimo ir noro. Degiau šituo reikalu, bet gyvenimas sustabdė. Gal ne veltui, nes likimas atvedė į kitą poziciją, tai negaliu skųstis. Džiaugiuosi vis tiek, kad vienaip ar kitaip esu įtraukta į tokį prestižinį ir tokį didelį renginį.
Gabby Pioraitė
© Gabby archyvas
Papasakok mūsų skaitytojams šiek tiek apie save ir savo kelią link šios pozicijos.
Prieš aštuonerius metus netikėtai atradau kaitavimą. Visas gyvenimas apsivertė. Viską pakeičiau, kad galėčiau šiuo sportu užsiimti. Labai užsidegiau, pradėjau važinėti Keiptauną, pradėjau dalyvauti big air varžybose, gavau vieno didžiausių pasaulio brendų CORE KITEBOARDING rėmimą, kol galiausiai pavyko pagerinti šuolio į aukštį pasaulio rekordą 2020 metais, jeigu neklystu.
Viskas ėjo aukštyn, aukštyn, labai greitai. Labai greitas progresas, labai užsivedus, varžybos, varžybos, varžybos ir tada... niekas neateina be kažkokios kainos, tad teko susimokėti skaudžiai. Patyriau traumą darydama triuką ir dviems metams iš vis iškritau. Du metus net į vandenį nelipau. Trauma visam gyvenimui kaklo-stuburo srityje. Dabar tiesiog savo malonumui plaukiu, nebegaliu progresuoti stipriai. Taip užsidarė visos mano kaip sportininkės karjeros durys, tad teko ieškoti kitų kelių, kaip realizuoti save šitame sporte.
Prieš keturis metus įgyendinau svajonę ir atidariau kaitavimo mokyklą Svencelėje. Tad vasaromis dirbu ten, mokinu žmones kaituoti. Uždegame šita aistra, šituo narkotiku. Tada pagalvojau, kad faina būtų kažką dar prie to turėti.
Taip sugalvojau, kad gal reikia bandyti į patekti į teisėjavimą, bet tai yra labai sudėtinga, nes apskritai istorijoje nėra buvę, kad moteris būtų teisėja varžybose. Bet kažkaip pavyko prasimušti. Iš tikrųjų yra juokinga – niekas nepriima tavęs be patirties. O kaip tu įgausi patirties, jeigu niekas nepriima? Bet pasisekė, pradėjau nuo Lietuvos varžybų, tada pavyko.
Darant spaudimą pavyko prasimušti į kito brendo varžybas Keiptaune. Tada skridau į Tarifą teisėjauti. Na, žodžiu, po truputį, po truputį... Taip įgijau patirties ir buvau pakviesta pačio RED BULL teisėjauti. Tikrai labai džiugi diena buvo, kai sulaukiau žinutės. Ir šiaip, labai didelė garbė įeiti į istoriją, nes moterų teisėjų šioje srityje, kaip minėjau, nėra buvę. Ne tik RED BULL renginiuose, bet ir apskritai. Tad labai smagu, kad tradiciškai vyriškame sporte pagaliau atsiveria durys ir moterims.
Gabby Pioraitė
© Garchyvas
Kaip apskritai tampama tokio renginio teisėja? Gauni laišką? Kas nors paskambina? Ar procesas kur kas sudėtingesnis?
Iš tikrųjų procesas yra labai sudėtingas. Žinau žmonių, kurie ne vienus metus bando prasimušti. Jie su patirtimi, bet nepavyksta, nes komanda daug metų ta pati. Dabar kaip tik buvom susirinkime, tai vienas teisėjas jau dvylika metų daro, kitas vienuolika, kitas dešimt. Visi tie patys, komanda nesikeičia.
Tai nemeluosiu, tikrai, jeigu būčiau vyras, nemanau, kad būtų pavykę prasimušti, nes tiesiog nėra laisvos vietos. Bet kadangi tai pirmi metai, kai atsirado moterų divizija... beje, labai smagu, kad RED BULL siunčia žinutę, kad tai ne tik vyrų sportas.
Grįžtant prie temos, tiesiog beldžiausi į tas duris ne vienus metus. Beldžiaus, beldžiaus, beldžiaus, rašiau, rašiau, rašiau... ir tada turėjau įrodyti savo vertę, kad turiu patirties. Ne vienas pokalbis buvo surengtas, bet galų gale pavyko prisibelsti šiaip ne taip.
Tikrai, jei būčiau be patirties, nebūtų pavykę. Jeigu būčiau vyras, manau, irgi nebūtų pavykę, nes tiesiog fiziškai vietos nebėra dar vienam teisėjui – kaip ir sakiau, tie patys visi išlikę. Visada galvojau, kad sunku yra šitam gyvenime būti moterim, bet kartais atsiperka, pasiteisina. Tai va, toks kelias. Tikrai nebuvo lengvas, tikrai nebuvo trumpas, bet labai džiaugiuosi, kad pavyko.
Minėjai, kad esi teisėjavusi kituose renginiuose, kaip tau sekėsi?
Kituose renginiuose esu teisėjavusi, viskas puikiai sekėsi. Na, okei, jeigu atvirai kalbant, tai buvo sunkumų. Susidūriau su šiokiu tokiu seksizmu, kas man pačiai buvo keista, nes teko pakovoti už savo nuomonę. Vienas teisėjas išvis net ignoravo. Kaip čia pasakyti? Na, maždaug, tu moteris, tai tu čia gal, klausyk, net nesikišk, tad teko pastovėti už save. Charakteris mano nelengvas, tai nenutylėjau, piestu atsistojau ir pavyko atstovėti.
Šiais laikais jau atrodo, kad lygios teisės, lygios teisės, bet iš tikro visos daugiau ar mažiau susiduriame su tomis aplinkybėmis, tokiomis liūdnesnėmis. Tai teko kovoti už savo balsą tikrai, bet dabar jau kažkaip... Ai, na, gal ir šiuo atveju susidūriau. Buvo žmonių, klausiančių, kai sužinojo, kad RED BULL teisėjausiu, sako, tai tu čia tik merginas vertinsi? Tai tiesiog buvo keista, kad kodėl taip? Kodėl taip galvojama? Ne, tikrai ne tik merginas – vertinsiu ir vaikinus. Tai jo, teko teisėjauti ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Gabby Pioraitė
© Gabby archyvas
Esi pasaulio rekordininkė, pirmoji moteris iššokusi iki 23,6 metrų aukščio. Dabar moterų rekordas yra 32,6 metro. Kas vyksta? Taip greitai gerėja sportininkų įgūdžiai? Gerėja įranga? O gal tiesiog pasisekė pataikyt ant vėjo gūsio?
Buvo įspūdinga diena ir tą rekordą laikiau net pusantrų metų. Buvo ilgas laiko tarpas, kai niekam nepavyko peršokti. Dabar, man rodos, esu nukritusi į trečią ar ketvirtą vietą pasaulyje. Tai irgi nėra liūdniausias rezultatas.
Pirmoje vietoje yra mano komandos narė Angely, prancūzė. Šiuo metu karaliauja jos rekordas, manau labai ilgai laikysis, nes ji pasiekė tikrai vyrišką rezultatą. Kartelė maksimaliai užkelta. Mačiau video iš tos dienos, tai jo, čia reikia, kad pasisektų. Tai pasisekė jai pagauti gūsį, bet įranga irgi gerėja sparčiai, beprotiškai. Įgūdžiai taip pat.
Tiesiog grandininė reakcija vyksta. Žmonės instagrame mato kaip kiti progresuoja, tada patys pradeda bandyti. Na, tiesiog beprotišku, beprotišku greičiu šis sportas progresuoja, nespėja žmonės naujų triukų gaudyti, naujų šuolių fiksuoti. Ta prasme, visiškas kosmosas. Mes tiesiog šnekam – kas toliau?
Sakyčiau, socialiniai tinklai labai didelę įtaką daro, nes šiais laikais visi mato vienas kito progresą ir taip motyvuoja save. Anksčiau vis tiek ne taip paprasta būdavo dalintis savo pasiekimais. Bet jo, reikia ir labai stipraus vėjo, ir gerų bangų. Turi daug dalykų, daug faktorių sukristi, kad tą rezultatą pasiektum. Labai džiaugiuosi, kad rekordą laiko Angely, ji tikrai to verta. Beje, ji šiemet dalyvauja RED BULL KING OF THE AIR ir aš ją laikau pačia stipriausia šio sporto moterimi visame pasaulyje, be jokių klausimų.
Koks jausmas yra skrieti vėjo nešamai tokiuose aukščiuose?
Čia pats sunkiausias klausimas, visuose interviu, kiek esu davusi. Koks jausmas? Labai sunku apibūdinti. Na, adrenalinas pumpuoja tikrai stipriai. Širdies ritmas mažiausiai 120 būna. Bet man tai yra meditacija. Visiškai išsivalo galva, nieko, nieko kito negali galvoti.
Nebūtina šokinėti po tuos 20 metrų, galima ir tiesiog plaukioti pirmyn atgal. Kiekvienas atranda savo sritį, savo malonumą. Galima tiesiog kruizinti prie saulėlydžio, galima kokių minimalių triukų mokytis, galima bangas raidinti, begalė visokių skirtingų variantų.
Man labiausiai patinka big air. Ekstremalas, aukšti šuoliai, ekstremalūs triukai. Kuo aukščiau, tuo geriau. Realiai, iššokus į tokį aukštį, sustoja smegenys kelioms sekundėms. Labai įdomu yra tai, kad kai plauki ant vandens, tu girdi vėją, tokį chaosą – bangos, vanduo, vėjo garsai, viskas. Ir tada, iššokus į viršų visiškai jokių garsų nebėra. Na, o kai pradedi leistis, tai tiesiog žiūri kaip teisingai, saugiai nusileisti.
Šiaip rekomenduočiau kiekvienam patirti šitą malonumą. Sportas labai išskirtinis ir nešantis begalinę, be galo didelę naudą. Mano mylimiausias dalykas galbūt yra bendruomenė, nes visi čia apie tą patį. Atskridus į Keiptauną susitiksi žmones iš viso pasaulio – gal juos matei Brazilijoje, gal Vietname, gal Tarifoj, gal dar kažkur ir vis tiek visi susitinka vienam spote. Bendruomenė draugiška, vieninga. Tai tikrai labai nuostabus sportas.
Gabby Pioraitė
© Gabby archyvas
Kaip manai, ar ir kada bus pasiekta 40 metrų riba?
Čia dabar pagrindinis visų tikslas, klausimas ir diskusija. Iš tikrųjų kaip ir nedaug trūksta, tai manau, kad tikrai sulauksim, nes kaitai tobulėja, žmonės drąsėja. Tai bus tikrai įspūdinga diena. Gal ir gamta turi atnešti aplinkybes – bangas, vėją, – bet ir raideris turi būti geras. Manau, kad bus pasiekti tie 40 metrų. Bet kur yra riba? Čia, sakyčiau, yra pagrindinis klausimas.
Kokie artimiausi su kaitavimu susiję planai?
Kaip ir minėjau, turiu kaitavimo mokyklą GSPOT, kuri Svencelėje startuoja gegužės pirmąją, o užsidarome spalio pirmąją. Tai vasaros sezonu dirbam, mokinam kaituoti ir progresuoti nuo nulio. Taip pat darom stovyklas, darom renginius, darom keliones.
Po šių varžybų skrendu atgal į Lietuvą šventėms ir tada vėl skrendu atgal į Pietų Afriką su grupe. Darau stovyklas Pietų Afrikoje – čia mano antri namai. Septynis metus čia važiuoju ir net pikta darosi, nes kitų pasaulio šalių norisi pamatyt, bet kažkokią magiją Keiptaunas turi, tiesiog negali negrįžti. Visi sugrįžta, visi nori grįžti ir tiesiog kažkas čia tokio magiško. Tai ir vežu grupes būtent čia kaituoti.
Toliau – pratęsti teisėjavimo karjerą, nes yra ir daugiau varžybų, ne tik šios. Tada – toliau tęsti kaitavimo mokyklos darbus.... Iš tikrųjų Lietuvoje dideles big air varžybas organizuojam ateinantį pavasarį. Daug planų, daug minčių, daug renginių, daug svajonių.
Viskas bus su laiku paviešinta, dabar dar negaliu iki galo atskleisti ateinančios vasaros naujovių... Bet viskas apie kaitavimą, visas gyvenimas tik apie kaitus. Ir labai smagu, kad po tiek metų vis dar ugnis dega ir kiekvieną kartą užpūtus vėjui oda šiurpsta. Labai linkiu kiekvienam atrasti savo gyvenimo aistrą ir džiaugsmą, ir darbą tuo pačiu metu.
Kokios yra trys geriausios tavo karjeros akimirkos?
Šitas įdomus klausimas. Tai pirma – kai paėmiau trečią vietą pirmosiose istorijoje moterų varžybose Keiptaune. Patekau tarp labai rimtų lyderių ir tuo metu, kai karjera mano vos prasidėjo, buvau pastebėta tarptautinių brendų, ant podiumo stovėjau su pačiomis stipriausiomis merginomis, kurios dabar varžysis RED BULL KING OF THE AIR. Tai buvo, nežinau... savaitę vaikščiojau euforijoje. Sakyčiau, tai buvo mano karjeros lūžis.
Antra – kai po metų pagerinau pasaulio rekordą moterų kategorijoje. Tai tikrai buvo labai įspūdinga - labai daug sveikinimų, visko, euforija per kraštus liejosi. Na, o trečia – kai pagaliau įgyvendinau savo daugiametę svajonę ir atidariau savo kaitavimo mokyklą.
Gabby Pioraitė
© Gabby archyvas
Ką patartum būsimoms pasaulio rekordininkėms, dar tik žengiančioms pirmuosius žingsnius?
Visada būk šalia geresnių už save. Man vis sakydavo va, eik, plauk, čia tavo lygmens mergina, mokykitės kartu. Aš to nedarydavau. Aš vaikydavausi už save geresnius bernus, plaukiančius vandeny, sekiodavau paskui, prašydavau, kad duotu patarimų, parodytų, kopijuodavau juos. Visąlaik stengdavausi būti šalia geresnių už save, tą ir patariu.
Kitas dalykas, norint šiame sporte tobulėti, labai svarbu su psichologija susitvarkyti, nes iš tikrųjų baimės faktorius yra pagrindinis faktorius, kuris stabdo nuo progreso, nes traumų rizika didžiulė.
Ir dar – klausyti savo kūno, nes mano trauma ir įvyko taip, kad aš neklausiau savo intuicijos. Man sakė „stop, nedaryk, lėčiau, ramiau“, o aš vis tiek spaudžiau. Ir įvyko kas įvyko. Tai reikia klausyti savo širdies, savo intuicijos. Labai tikiu šitais dalykais – jeigu jauti, kad kažkas ne taip, kad šiandien gal nenori šito triuko daryti ar panašiai, tai ir nedaryk.