Running
Mantas Ruzveltas: akimirka, kai kirtau finišo liniją, lydi mane iki šiol
Pasaulinis bėgimas WINGS FOR LIFE jau nebe už kalnų - gegužės penktąją – tad toliau tęsiame pokalbius su jo ambasadoriais.
Mantas Ruzveltas – ilgalaikis Vilniaus barų scenos dalyvis ir ne vieno baro vadovas, buvęs Lietuvos balso dalyvis ir, apskritai, žmogus orkestras, ne per seniausiai atradęs aktyvų gyvenimo būdą ir ėmesis jo iš peties.
Kodėl susidomėjai aktyviu gyvenimu ir sportu?
Esu iššūkių žmogus, tad trisdešimtojo gimtadienio proga sugalvojau įveikti pusės maratono distanciją. Iki pasiruošimo varžyboms pradžios, bėgimas mano gyvenime buvo nesuprantamas ir neatrastas dalykas. Pirmų treniruočių metu sugebėdavau įveikti vos kelis kilometrus ir tikrai kilo minčių, kad gal vis tik bėgimas – ne man.
Tačiau žemaitiškas užsispyrimas vedė į priekį ir neleido pasiduoti. Tad treniruotė po treniruotės, koja už kojos, rezultatai vis gerėjo, o užsibrėžtas tikslas atrodė vis labiau pasiekiamas. Gimtadienio dieną užsiregistravau bėgimui Latvijoje. Tas momentas, kai kirtau finišo liniją, iki šiol mane lydi per gyvenimą. Nuo šio finišo jau nebeįsivaizduoju savęs neavinčio bėgimo batų.
Ilgą laiką dirbai su vakarėliais ir barais, o dabar tapai WINGS FOR LIFE ambasadoriumi – kas nulėmė tokį pakankamai netikėtą pokytį?
Savo treniruotes ar varžybas stengiuosi kažkaip įprasminti. Kartais treniruotės – tik rezultatų gerinimas. Kartais jas dedikuoju prasidedančiam pavasariui ar vasaros lietui. Dar kitos varžybos nukelia į neaplankytus miestus. Dažnai bėgu labdaringuose ar paramos bėgimuose ir taip prisidedu prie vieno ar kito gražaus tikslo.
WINGS FOR LIFE bėgime dalyvausiu antrą kartą. Gavęs kvietimą tapti ambasadoriumi, nedvejodamas sutikau. Draugų rate turiu žmonių su negalia, kuri aukštyn kojomis apvertė jų gyvenimus. Kiekvienas nubėgtas metras, kiekvienas naujas žmogus, prisijungęs prie bėgimo gegužės 5 dieną, žmones su patirtomis stuburo traumomis vis labiau priartina prie dienos, kai jie galės grįžti į ankstesnį gyvenimą ir galbūt turės šansą WINGS FOR LIFE bėgimą įveikti savomis kojomis.
Man labai svarbu, kad bėgdamas WINGS FOR LIFE galiu prisidėti prie gyvenimus keičiančio tikslo – mane tai dar labiau įkvepia stengtis ir daro laimingu. Tad labai tikiuosi, kad tie nubėgti kilometrai prisidės ir prie kitų žmonių laimės.
Mantas Ruzveltas
© Armandas Knezys
Esi dalyvavęs Lietuvos balse, kaip ten patekai, kaip sekėsi?
Muzika mane lydi visą gyvenimą. Ilgą laiką svajojau išbandyti save panašiame dainų konkurse, tad vieną dieną nusprendžiau nieko nebelaukti ir priėmiau sprendimą pasitikėti savo jėgomis bei sudalyvauti. Iš šio ir dar kitų projektų gavau labai daug patirties ir pasitikėjimo savimi. Tai – man yra didžiausias laimėjimas.
Ką dar įdomaus ir netikėto esi veikęs gyvenime?
Gyvenimas be iššūkių ir adrenalino – ne man, tad ilgai ramiai nusėdėti vienoje vietoje nesigauna. Esu nuplaukęs vienviete baidare iš Vilniaus į Nidą, užkopęs į kalną, dviračiu apvažiavęs didžiąją dalį Lietuvos, dalyvavęs įvairiuose projektuose, su šeima išmaišęs Aziją, nubėgęs ultra maratoną, baigęs operinį vokalą ir fotografiją.
Kaip derini sportą ir vakarėlius?
Mano manymu, gyvenime galima suderinti viską. Tiesiog reikia teisingai paskirstyti energiją ir mintis. Tačiau ruošiantis varžyboms, vakarėliams laiko lieka mažai arba visai nelieka. Visą dėmesį sutelkiu rezultatų gerinimui ir pasiruošimui. O pasiekus norimų rezultatų, galima ir šiek tiek atsipalaiduoti.
Kaip atrodo tavo pasiruošimas WINGS FOR LIFE bėgimui?
Kartu su pasiruošimu WINGS FOR LIFE bėgimui, treniruojuosi ir artėjančioms maratono distancijos varžyboms, tad paskutinius mėnesius praleidžiu daug laiko bėgimo bateliuose. Rytais fiziškai jaučiuosi aktyviausias, o ir bundantis Vilnius – nuostabus. Todėl dažniausiai treniruojuosi rytais. Su plačia šypsena bėgu tuščiomis miesto gatvėmis ir džiaugiuosi kas rytą skirtingais saulėtekiais. Na, o vakarais plaukioju baseine arba važiuoju dviračiu.
Bėk už tuos, kurie negali!
© Armandas Knezys
Ką gali patarti bėgsiantiems šiemet?
Labiausiai norisi palinkėti pasimėgauti bėgimu. Didžiuotis savimi ir suprasti, kad su kiekvienu įveiktu kilometru, kažkieno svajonę vėl vaikščioti vis labiau priartinate prie realybės.